…~*|-|@Rd C@NdY*~…

Dažniausiai bučiniai būna greiti ir aistringi. Malonūs, tačiau prabėga tarsi akimirka. Vieną sekundę yra, o kitą – jau nebe.Dažniausiai bučiniai ilgi ir iš visos širdies. Jie gali tęstis amžinai, nes Jautis tikrai nepristigs idėjų, kaip dar galima pasibučiuoti.Dažniausiai bučiuodamiesi kikena, šypsosi ir sako juokingas frazes. Taigi bučinys gali būti visai smagus, jei tik jums nekliudo tai, kad jį nuolat pertrauks dar vienas šypsnis.Bučiniai šilti ir meilūs – taip ir siekia niekada nepaleisti ir laikyti glėbyje. Dažnai lėti, ilgi, bet nelabai įmantrūs.Liūtai, tikri džiunglių karaliai, bučiuojasi kaip laukiniai: kančžiojasi, braižosi, o be to – tikisi už bučinį mažų mažiausiai aplodismentų. Puiku, jei aistra išreiškiama nepavojingai.Labai subtilūs, sausoki, tad dažniau pastebimi dėl to, kad Mergelės priartėja prie veido, o ne dėl to, kad liečiasi lūpomis. Tokie bučiniai puikiai tinka žiemai – nenušalsite drėgnų lūpų.Kartais labiau rūpinasi kvapu, sklindančiu iš burnos, o ne bučiniu. Na, bent jau žinosite, kad kai su jumis bučiuojasi Svarstyklės, iš jų burnos sklinda mėtų, o gal brangaus brendžio, kvapas.

Ar  kada  nors   turejai  daugiau  uz  meile ? Uz   siluma,  uz  draugyste,  uz  kito sypsena ….? Ar   pagalvojai  ka   darytum  jei  tai  prarastum  ?    Vertink  tai ka   dabar   turi,   nes  sunku  pasakyti  koks  brangus  zmogus,  kai  jo   jau nera….. pakelk  galva….  istiesk  rankas  i  kito   sirdi…. mylek   karsciau   uz ugni….tikek  labiau   nei   dabar….. suspausk   draugyste  delne  ir  nepaleisk  jos  niekada…..      

I’ll be your cloud up in the sky,

I’ll be your shoulder when you cry.

I hear your voices when you call me…

I am your angel…

And when all hope is gone im here.

No matter how far we are im near.

It makes no difference who we are.

I am your angel…

Walked away, heard them say

“Poison hearts will never change,”

walk away again.

Turned away in disgrace,

felt the chill upon my face cooling from within…

tegul pasaulis taikosi prie tavuju taisykliu, prie tavuju noru, prie tavuju kuriamu spalvu

Tu taip netiketai tapai mano gyvenimo dalimi…

[palikai pedsakus mano sirdyje]

…palietei mano sirdi ir as negaliu taves pamirsti…

[kas tau skirta, tas nepabegs]

…pakako vieno zvilgsnio, vieno sampano butelio, veinos juros, vienos nakties ir dvieju vienisu sirdziu, kad ivyktu romanas…

 [kurio mes taip ir nepradejom]

…tu isvykai ir palikai mane viena su liudesiu, kuri sukelia meile…

[o savo liudesi as myliu]

…nepaskambinai. neatrasai. atsiribojai nuo manes…

[bijodamas meiles savo sirdi uzrakinai po tukstanciu spynu]

…tu palietei mano sirdi ir as negaliu taves pamirsti…

[kas tau skirta, tas nepabegs]

Atleisk, jei ka ne taip padariau ar per mazai stengiausi. tiesiog, tik dabar supratau koks tu man brangus…

[Got to find the love that we lost]

Talk to me, dont lie to me

Save your breath, dont look at me

After all the dreaming is over, after you wake, and leave the world of madness and glory for the mundane day-lit daily grind, through the wreckage of your abandoned fancies walks the sweeper of dreams.

Who knows what he was when he was alive? Or if, for that matter, he ever was alive. He certainly will not answer your questions. The sweeper talks little, in his gruff grey voice, and when he does speak it is mostly about the weather and the prospects, victories and defeats of certain sports teams. He despises everyone who is not him.

Just as you wake he comes to you, and he sweeps up kingdoms and castles, and angels and owls, mountains and oceans. He sweeps up the lust and the love and the lovers, the sages who are not butterflies, the flowers of meat, the running of the deer and the sinking of the Lusitania. He sweeps up everything you left behind in your dreams, the life you wore, the eyes through which you gazed, the examination paper you were never able to find. One by one he sweeps them away: the sharp-toothed woman who sank her teeth into your face; the nuns in the woods; the dead arm that broke through the tepid water of the bath; the scarlet worms that crawled in your chest when you opened your shirt.

He will sweep it up—everything you left behind when you woke. And then he will burn it, to leave the stage fresh for your dreams tomorrow.

Treat him well, if you see him. Be polite with him. Ask him no questions. Applaud his teams’ victories, commiserate with him over their losses, agree with him about the weather. Give him the respect he feels is his due.

For there are people he no longer visits, the sweeper of dreams, with his hand-rolled cigarettes and his dragon tattoo.

You’ve seen them. They have mouths that twitch, and eyes that stare, and they babble and they mewl and they whimper. Some of them walk the cities in ragged clothes, their belongings under their arms. Others of their number are locked in the dark, in places where they can no longer harm themselves or others. They are not mad, or rather, the loss of their sanity is the lesser of their problems. It is worse than madness. They will tell you, if you let them: they are the ones who live, each day, in the wreckage of their dreams.

And if the sweeper of dreams leaves you, he will never come back.

Paklausyk.

Girdi, kaip lietaus lašai barbena i palange?

 Romantika? Ne, tiesiog lietus lyja. Šaltas, bejausmis, liudnas…

Pažiurek.

Matai, kaip dega žvake tamsoje? Kaip jos liepsna blaško vejelis?

Romantika? Ne, tiesiog žvake dega: prislegta ir nusiminus…

Pažiurek.

Matai, koks žvaigždetas dangus?

Romantika? Ne, tiesiog daug žibureliu tamsoje. Vienišu, nerandanciu ramybes, nuvargusiu…

Mergaite taip ieškojo romantikos… Ieškojo visur: internete, žmonese, gamtoje…Ieškojo, nes atejo toks metas, kai nebeužteko saldainio, kad butu laiminga.

Žiurejo mergaite i degancia žvake, žvaigždeta dangu, klause lietaus. Ir visur rasdavo tik liudesi. Ji buvo girdejusi, jog romantika yra kažkas stebuklingo, šilto ir atpalaiduojancio. Galiausiai mergaite nusprende, kad romantika – svajone, draskanti širdi.

Bego metai, mergaite virto panele, o jos širdi vis draske romantika. Kol nejuciomis ji susipažino su vaikinu. Romantika pasimiršo, jos nebereikejo. Galiausiai graži draugyste virto i gražia meile.

…lijo lietus, jie sušale tupejo po pastoge, vienas kita apsikabine, ir tyledami gerejosi vaizdu.

Mergaite staiga prisimine, kaip ji ieškojo romantikos lietuje ir ja rado – skaudinancia ir liudna. Dabar ji supranta, jog romantikai reikia meiles. Ji supranta, jog romantika - ne svajone.